sklidėti

sklidė́ti, sklìda, -ė́jo intr. labai skambėti, aidėti: Taip gieda balsingai, kad bažnyčia sklìda J. Iš pamokslo laukai sklidės – taip ans rėkia J. Kad ans dainiavo, ir girios sklidė́jo Grg. Žodžiu sakant, cielus numus sklidėti sklidančius girdės nuo klykimo ir vaitojimo P.